Man svarbu, kad fotosesijoje jaustumėtės gerai. Tai gali pasirodyti kiek sudėtinga, kai esame visiškai nepažįstami. Todėl atsakiau į keletą klausimų, kurie padės jums suprasti, kas gi slepiasi po medfoto pavadinimu.
Man svarbu, kad fotosesijoje jaustumėtės gerai. Tai gali pasirodyti kiek sudėtinga, kai esame visiškai nepažįstami. Todėl atsakiau į keletą klausimų, kurie padės jums suprasti, kas gi slepiasi po medfoto pavadinimu.
Prieš 13 metų gimė mano sesė. Kai ji gimė, dėl tuometinio gripo negalėjome susipažinti iš karto, tad teko luktelti keletą dienų kol ji grįš namo – taip mūsų pažintis nusitęsė. Tačiau, kai susitikome pirmą kartą, ji vis dar buvo labai mažytė, o tada pradėjo augti ne dienomis, o valandomis.
Man, kaip paauglei, buvo sunku suvokti, kaip ji taip greitai keičiasi, bet vieną dalyką supratau – reikia įamžinti sesę nuotraukose, nes rytoj ji bus didesnė.
Pradėjau šį kelią su tėvų „muiline“, bet pabandžiusi fotografuoti su draugės veidrodiniu fotoaparatu, rankose laikyti norėjau tik tokį. Grįžusi namo, išpurčiau taupyklę ir nusipirkau pirmąjį fotoaparatą – sesę fotografuoti tapo kur kas ryškiau.
Dabar jai 13 metų, ji lanko modelių mokyklą ir pribloškia kiekvieną savo nuotraukomis. Dėkoju jai už mano fotografijos kelio pradžią.
Didžiausias įkvėpimas man yra vaikai – jų spindinčios ir tiek daug sužinoti norinčios akys. Kiekviena galimybė juos įamžinti tampa švente, o kartais netgi pamoka.
Šventė dėl vaikų šypsenų ir stipriai užkrečiančios geros nuotaikos, o pamoka dėl jų neapsakomo gudrumo.
Kartą fotografuodama vieno vaiko gimtadienį, užklausiau berniuko, iš kur jis toks drąsus ir nebijo čiuožti nuo aukštos čiuožyklos? O jis nusišypsojo ir atsakė:
– Nes aš esu vaikas!
Tuo šis darbas yra nuostabus. Jis neleidžia užsistovėti vietoje, verčia prisitaikyti, nuolat mokytis ir džiaugtis taip, kaip džiaugiasi vaikai.
Svajok daug daug, bet atsakingai, nes kažkada ateityje tai išsipildys. Visos svajonės pildosi.
Pagyvenusi Barselonoje, savo šalį pradėjau vertinti labiau. Nors kitur saulė šviečia dažniau, žmonės šypsosi plačiau, o kalnais grožėtis galima kiekvieną dieną, Lietuva vis tiek lieka svajonių šalimi, kurioje esu labiausiai laukiama.
Nors su fotografija gyvenu jau daug metų, šalia visada turiu kitų papildomų veiklų. Kai nefotografuoju vaikų, dalinuosi su jais žiniomis. Šiuo metu vedu nuotolines pamokas vaikams, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, bet vienas iš tėvų lietuvis. Taip pat esu mokytoja ir stengiuosi vaikams suteikti daugiau tikrųjų pasaulio vertybių.
Noriu, kad į nuotraukas, kurias sukursime kartu, Tau būtų gera žiūrėti dar ilgai ilgai. Tad nekantrauju susipažinti su Tavimi ir įamžinti Tavąją istoriją.
